Italija – viena mano mėgiamiausių šalių

Italija – viena mano mėgiamiausių šalių. Iškart net sunku į vieną sakinį sudėti viską, kas man joje patinka. Kalnai, slidinėjimas, nuostabus maistas, vynas, atsipalaidavę ir draugiški žmonės, o ką jau kalbėti apie legendinius itališkus automobilius… Išvažiavus iš Bergamo oro uosto, vienas pirmųjų dalykų ką pamačiau – “Lamborghini Bergamo” autosaloną. Taip, prie kelio, niekuo neypatingame pastatėlyje dideliame stikliniame narve naujo šeimininko laukia kraujo raudonumo “Aventador”. Tiesa, iš šių išvardintų dalykų nepaminėjau dar kai ko- kalnų kelių. O gal juos derėtų vadinti trasomis? Tikrai, sunku apsispręsti, nes vingiuojant siaurais keliukais kalnuose, tiesiog niežti padai spustelti akseleratoriaus pedalą. Ir nejučiomis imi važiuoti teisinga trajektorija, kirsadams kampus, didindamas greitį ir švelniai gąsdindamas vietinius gyventojus. Mano džiaugsmui, šiais metais, su šeimos palaiminimu ir partnerių “Lemonos” pagalba išvažiavau legaliai išbandyti smagių Itališkų kalnų keliukų ir sudalyvauti legendinio ralio piloto Vittorio Caneva mokymuose.

Mes dažnai apie save esame linkę galvoti kiek geriau (arba blogiau) nei yra ištikrųjų. Ralyje irgi panašiai, todėl pasikonsultuoti ir leisti profesionalui įvertinti tavo įgūdžius – labai sveika. Tam tikra prasme – sugrąžina ir realybę. Lygiai taip buvo ir su šiais mokymais. Pirmąją dieną atsisėdus už Renaul Clio RS vairo pamaniau, kad jau senokai “išaugau” tokią mašiną, ir nekantravau perlipti į galingesnį “Mitsubishi Evo 9”, lūkuriavusį šalimais. Mano nuostabai, po pirmosios mokymų dienos, kito automobilio net nesinorėjo. Vittorio sakė, jog Clio – daug smagesnė mašina kalnuose, nei sunkus ir didelis Mitsas, ir jis buvo visiškai teisus. Greičio ir galios vikriajam RS tikrai pakako, o išmokti buvo ką. Dirbome lavindami trajektorijas, vairavimo techniką, stabdymo ir akseleravimo įpročius, bei daug kitų dalykų. Tik po viso kurso atėjo bendras suvokimas, kaip gerai ir metodiškai programa sudaryta. Šiaip ar taip, vien 2013-taisiais metais Vittorio Caneva praleido 180 dienų automobilyje mokydamas lenktynininkus. Vittorio pasakojo, jog neseniai lankėsi pas gydytoją, ir anas ištyręs jo širdį priejo išvadą: “Vittorio, jaučiasi stresas. Kokį darbą dirbate?” Vittorio atsakė: “Visą dieną sėdžiu viename automobilyje su bepročiais, bandančiais mane užmušti”. Gydytojas supratingai linktelėjo.

Kartu į mokymus atvyko ir mano naujasis šturmanas Kamil Heller. Turėjom gerą progą padirbėti ir pasigilinti į Itališkos asfaltinės stenogramos subtilybes. Sutariam gerai, nekantrauju sėsti į ralio automobilį ir užsidėti šalmus! Vienaip ar kitaip, jis bus mano pagrindinis lenkų kalbos mokytojas. O kolkas – laisvai susikalbam angliškai.

Dar vienas dalykas, mane labai praturtinęs kaip žmogų, ir pilotą, susitikimas su Luca Rossetti. Luca – labai daug pasiekęs ir sėkmingas žmogus. Savo karjeroje turi ne vieną Italijos, 3 Europos ir Turkijos empionų titulus. Anksčiau teko bendrauti tik elektroniniais laiškais, todėl jaučiausi labai pagerbtas ir net šiek tiek nustebintas, kad Luca nepagailėjo visos savo dienos vien tam, kad papietautų kartu. Vienaip ar kitaip, dažnas toks susitikimas atneša daug daugiau naudos, nei gali numanyti. Tikiuosi artimoje ateityje su juo vėl susitikti ir padirbėti.

Ralio mokykloje mano šturmaną mokė dar vienas Italijoje gerbiamas žmogus, šturmanas Maurizio Barone. Negana to, jog jis yra be galo linksmas, draugiškas ir šiltas, ralio pasaulyje sukaupęs nemenką bagažą patyrimo, mielai juo dalinasi su jaunesniais. Jis buvo gausių ir skanių vakarienių kaltininkas, nei vieną vakarą nepalikęs mūsų liūdėti viešbutyje. Po mokymų, Maurizio patvirtino, jog Kamilis – puikus šturmanas, profesionalas. “You are lucky Dominik, you have a good codriver!”. Vittorio įvertinimas apie mano sugebėjimus – “You are a good driver, and if you stay on the road, you will be very fast”. Įtariu, jog angliškai visi suprantate, todėl versti nereikia. Taigi, ties šia V. Canevos užduotimi/ ir kartu palinkėjimu ir dirbsiu!

Artimiausias ralis – Rajd Zimowy Arlamow kovo 7-8 d. Jis vyks kalnuose, prie pat Ukrainos sienos. Keliukai siauri ir niekam nematyti, nes tame regione varžybos rengiamos pirmą kartą. Mūsų komandos pasiruošimas raliui – intensyvus. Artimiausiomis savaitėmis laukia keturios skirtingos testų dienos. Nors Subaru jau paruošta laukia manęs garaže, dar reikės nemažai padirbėti, kad ją tinkamai sureguliuot varžyboms. Su inžinieriuim dirbsime ties diferencialų, pakabos nustatymais, o “laisvomis” po testų dienomis su šturmanu tobulinsime stenogramą ir pratinsimės dirbti kartu.

Nauja patirtis Italijoje mane tikrai praturtino kaip pilotą, todėl į Lenkiją važiuoju jausdamasis gerokai stipriau. Noriu padėkoti partneriams už suteiktą galimybę! O visiems sekantiems naujienas galiu pasakyti, kad greitu metu parašysiu iš Lenkijos!

[fbphotos id=707449222610741]

      

2014/02/26 Old but Good